A Lithuanian Translation of Aggivacchasutta

Majjhima Nikāya 72
Aggivacchasutta

Evaṁ me sutaṁ—ekaṁ samayaṁ bhagavā sāvatthiyaṁ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme.

Atha kho vacchagotto paribbājako yena bhagavā tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā bhagavatā saddhiṁ sammodi. Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdi. Ekamantaṁ nisinno kho vacchagotto paribbājako bhagavantaṁ etadavoca:

“Kiṁ nu kho, bho gotama, ‘sassato loko, idameva saccaṁ moghamaññan’ti—evaṁdiṭṭhi bhavaṁ gotamo”ti?

“Na kho ahaṁ, vaccha, evaṁdiṭṭhi: ‘sassato loko, idameva saccaṁ moghamaññan’”ti.

“Kiṁ pana, bho gotama, ‘asassato loko, idameva saccaṁ moghamaññan’ti—evaṁdiṭṭhi bhavaṁ gotamo”ti?

“Na kho ahaṁ, vaccha, evaṁdiṭṭhi: ‘asassato loko, idameva saccaṁ moghamaññan’”ti.

“Kiṁ nu kho, bho gotama, ‘antavā loko, idameva saccaṁ moghamaññan’ti—evaṁdiṭṭhi bhavaṁ gotamo”ti?

“Na kho ahaṁ, vaccha, evaṁdiṭṭhi: ‘antavā loko, idameva saccaṁ moghamaññan’”ti.

“Kiṁ pana, bho gotama, ‘anantavā loko, idameva saccaṁ moghamaññan’ti—evaṁdiṭṭhi bhavaṁ gotamo”ti?

“Na kho ahaṁ, vaccha, evaṁdiṭṭhi: ‘anantavā loko, idameva saccaṁ moghamaññan’”ti.

“Kiṁ nu kho, bho gotama, ‘taṁ jīvaṁ taṁ sarīraṁ, idameva saccaṁ moghamaññan’ti—evaṁdiṭṭhi bhavaṁ gotamo”ti?

“Na kho ahaṁ, vaccha, evaṁdiṭṭhi: ‘taṁ jīvaṁ taṁ sarīraṁ, idameva saccaṁ moghamaññan’”ti.

“Kiṁ pana, bho gotama, ‘aññaṁ jīvaṁ aññaṁ sarīraṁ, idameva saccaṁ moghamaññan’ti—evaṁdiṭṭhi bhavaṁ gotamo”ti?

“Na kho ahaṁ, vaccha, evaṁdiṭṭhi: ‘aññaṁ jīvaṁ aññaṁ sarīraṁ, idameva saccaṁ moghamaññan’”ti.

“Kiṁ nu kho, bho gotama, ‘hoti tathāgato paraṁ maraṇā, idameva saccaṁ moghamaññan’ti—evaṁdiṭṭhi bhavaṁ gotamo”ti?

“Na kho ahaṁ, vaccha, evaṁdiṭṭhi: ‘hoti tathāgato paraṁ maraṇā, idameva saccaṁ moghamaññan’”ti.

“Kiṁ pana, bho gotama, ‘na hoti tathāgato paraṁ maraṇā, idameva saccaṁ moghamaññan’ti—evaṁdiṭṭhi bhavaṁ gotamo”ti?

“Na kho ahaṁ, vaccha, evaṁdiṭṭhi: ‘na hoti tathāgato paraṁ maraṇā, idameva saccaṁ moghamaññan’”ti.

“Kiṁ nu kho, bho gotama, ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṁ maraṇā, idameva saccaṁ moghamaññan’ti—evaṁdiṭṭhi bhavaṁ gotamo”ti?

“Na kho ahaṁ, vaccha, evaṁdiṭṭhi: ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṁ maraṇā, idameva saccaṁ moghamaññan’”ti.

“Kiṁ pana, bho gotama, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṁ maraṇā, idameva saccaṁ moghamaññan’ti—evaṁdiṭṭhi bhavaṁ gotamo”ti?

“Na kho ahaṁ, vaccha, evaṁdiṭṭhi: ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṁ maraṇā, idameva saccaṁ moghamaññan’”ti.

“‘Kiṁ nu kho, bho gotama, sassato loko, idameva saccaṁ moghamaññanti—evaṁdiṭṭhi bhavaṁ gotamo’ti iti puṭṭho samāno ‘na kho ahaṁ, vaccha, evaṁdiṭṭhi—sassato loko, idameva saccaṁ moghamaññan’ti vadesi.

Variantas: moghamaññan’ti vadesi → moghamaññantīti vadesi (bj); moghamaññanti iti vadesi (?) ‘Kiṁ pana, bho gotama, asassato loko, idameva saccaṁ moghamaññanti—evaṁdiṭṭhi bhavaṁ gotamo’ti iti puṭṭho samāno ‘na kho ahaṁ, vaccha, evaṁdiṭṭhi—asassato loko, idameva saccaṁ moghamaññan’ti vadesi. ‘Kiṁ nu kho, bho gotama, antavā loko, idameva saccaṁ moghamaññanti—evaṁdiṭṭhi bhavaṁ gotamo’ti iti puṭṭho samāno ‘na kho ahaṁ, vaccha, evaṁdiṭṭhi—antavā loko, idameva saccaṁ moghamaññan’ti vadesi. ‘Kiṁ pana, bho gotama, anantavā loko, idameva saccaṁ moghamaññanti—evaṁdiṭṭhi bhavaṁ gotamo’ti iti puṭṭho samāno ‘na kho ahaṁ, vaccha, evaṁdiṭṭhi—anantavā loko, idameva saccaṁ moghamaññan’ti vadesi. ‘Kiṁ nu kho, bho gotama, taṁ jīvaṁ taṁ sarīraṁ, idameva saccaṁ moghamaññanti—evaṁdiṭṭhi bhavaṁ gotamo’ti iti puṭṭho samāno ‘na kho ahaṁ, vaccha, evaṁdiṭṭhi—taṁ jīvaṁ taṁ sarīraṁ, idameva saccaṁ moghamaññan’ti vadesi. ‘Kiṁ pana, bho gotama, aññaṁ jīvaṁ aññaṁ sarīraṁ, idameva saccaṁ moghamaññanti—evaṁdiṭṭhi bhavaṁ gotamo’ti iti puṭṭho samāno ‘na kho ahaṁ, vaccha, evaṁdiṭṭhi—aññaṁ jīvaṁ aññaṁ sarīraṁ, idameva saccaṁ moghamaññan’ti vadesi. ‘Kiṁ nu kho, bho gotama, hoti tathāgato paraṁ maraṇā, idameva saccaṁ moghamaññanti—evaṁdiṭṭhi bhavaṁ gotamo’ti iti puṭṭho samāno ‘na kho ahaṁ, vaccha, evaṁdiṭṭhi—hoti tathāgato paraṁ maraṇā, idameva saccaṁ moghamaññan’ti vadesi. ‘Kiṁ pana, bho gotama, na hoti tathāgato paraṁ maraṇā, idameva saccaṁ moghamaññanti—evaṁdiṭṭhi bhavaṁ gotamo’ti iti puṭṭho samāno ‘na kho ahaṁ, vaccha, evaṁdiṭṭhi—na hoti tathāgato paraṁ maraṇā, idameva saccaṁ moghamaññan’ti vadesi. ‘Kiṁ nu kho, bho gotama, hoti ca na ca hoti tathāgato paraṁ maraṇā, idameva saccaṁ moghamaññanti—evaṁdiṭṭhi bhavaṁ gotamo’ti iti puṭṭho samāno ‘na kho ahaṁ, vaccha, evaṁdiṭṭhi—hoti ca na ca hoti tathāgato paraṁ maraṇā, idameva saccaṁ moghamaññan’ti vadesi. ‘Kiṁ pana, bho gotama, neva hoti na na hoti tathāgato paraṁ maraṇā, idameva saccaṁ moghamaññanti—evaṁdiṭṭhi bhavaṁ gotamo’ti iti puṭṭho samāno ‘na kho ahaṁ, vaccha, evaṁdiṭṭhi—neva hoti na na hoti tathāgato paraṁ maraṇā, idameva saccaṁ moghamaññan’ti vadesi. Kiṁ pana bho gotamo ādīnavaṁ sampassamāno evaṁ imāni sabbaso diṭṭhigatāni anupagato”ti?

“‘Sassato loko’ti kho, vaccha, diṭṭhigatametaṁ diṭṭhigahanaṁ diṭṭhikantāro diṭṭhivisūkaṁ diṭṭhivipphanditaṁ diṭṭhisaṁyojanaṁ sadukkhaṁ savighātaṁ saupāyāsaṁ sapariḷāhaṁ, na nibbidāya na virāgāya na nirodhāya na upasamāya na abhiññāya na sambodhāya na nibbānāya saṁvattati. Variant: diṭṭhikantāro → diṭṭhikantāraṁ (bj, pts1ed)‘Asassato loko’ti kho, vaccha …pe… ‘antavā loko’ti kho, vaccha …pe… ‘anantavā loko’ti kho, vaccha …pe… ‘taṁ jīvaṁ taṁ sarīran’ti kho, vaccha …pe… ‘aññaṁ jīvaṁ aññaṁ sarīran’ti kho, vaccha …pe… ‘hoti tathāgato paraṁ maraṇā’ti kho, vaccha …pe… ‘na hoti tathāgato paraṁ maraṇā’ti kho, vaccha …pe… ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṁ maraṇā’ti kho, vaccha …pe… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṁ maraṇā’ti kho, vaccha, diṭṭhigatametaṁ diṭṭhigahanaṁ diṭṭhikantāro diṭṭhivisūkaṁ diṭṭhivipphanditaṁ diṭṭhisaṁyojanaṁ sadukkhaṁ savighātaṁ saupāyāsaṁ sapariḷāhaṁ, na nibbidāya na virāgāya na nirodhāya na upasamāya na abhiññāya na sambodhāya na nibbānāya saṁvattati. Imaṁ kho ahaṁ, vaccha, ādīnavaṁ sampassamāno evaṁ imāni sabbaso diṭṭhigatāni anupagato”ti.

“Atthi pana bhoto gotamassa kiñci diṭṭhigatan”ti?

“Diṭṭhigatanti kho, vaccha, apanītametaṁ tathāgatassa. Diṭṭhañhetaṁ, vaccha, tathāgatena: ‘iti rūpaṁ, iti rūpassa samudayo, iti rūpassa atthaṅgamo; iti vedanā, iti vedanāya samudayo, iti vedanāya atthaṅgamo; iti saññā, iti saññāya samudayo, iti saññāya atthaṅgamo; iti saṅkhārā, iti saṅkhārānaṁ samudayo, iti saṅkhārānaṁ atthaṅgamo; iti viññāṇaṁ, iti viññāṇassa samudayo, iti viññāṇassa atthaṅgamo’ti. Tasmā tathāgato sabbamaññitānaṁ sabbamathitānaṁ sabbaahaṅkāramamaṅkāramānānusayānaṁ khayā virāgā nirodhā cāgā paṭinissaggā anupādā vimuttoti vadāmī”ti.

“Evaṁ vimuttacitto pana, bho gotama, bhikkhu kuhiṁ upapajjatī”ti?

“Upapajjatīti kho, vaccha, na upeti”.

“Tena hi, bho gotama, na upapajjatī”ti?

“Na upapajjatīti kho, vaccha, na upeti”.

“Tena hi, bho gotama, upapajjati ca na ca upapajjatī”ti?

“Upapajjati ca na ca upapajjatīti kho, vaccha, na upeti”.

“Tena hi, bho gotama, neva upapajjati na na upapajjatī”ti?

“Neva upapajjati na na upapajjatīti kho, vaccha, na upeti”.

“‘Evaṁ vimuttacitto pana, bho gotama, bhikkhu kuhiṁ upapajjatī’ti iti puṭṭho samāno ‘upapajjatīti kho, vaccha, na upetī’ti vadesi. ‘Tena hi, bho gotama, na upapajjatī’ti iti puṭṭho samāno ‘na upapajjatīti kho, vaccha, na upetī’ti vadesi. ‘Tena hi, bho gotama, upapajjati ca na ca upapajjatī’ti iti puṭṭho samāno ‘upapajjati ca na ca upapajjatīti kho, vaccha, na upetī’ti vadesi. ‘Tena hi, bho gotama, neva upapajjati na na upapajjatī’ti iti puṭṭho samāno ‘neva upapajjati na na upapajjatīti kho, vaccha, na upetī’ti vadesi. Etthāhaṁ, bho gotama, aññāṇamāpādiṁ, ettha sammohamāpādiṁ. Yāpi me esā bhoto gotamassa purimena kathāsallāpena ahu pasādamattā sāpi me etarahi antarahitā”ti.

“Alañhi te, vaccha, aññāṇāya, alaṁ sammohāya. Gambhīro hāyaṁ, vaccha, dhammo duddaso duranubodho santo paṇīto atakkāvacaro nipuṇo paṇḍitavedanīyo. So tayā dujjāno aññadiṭṭhikena aññakhantikena aññarucikena aññatrayogena aññatrācariyakena.

Tena hi, vaccha, taññevettha paṭipucchissāmi; yathā te khameyya tathā naṁ byākareyyāsi.

Taṁ kiṁ maññasi, vaccha, sace te purato aggi jaleyya, jāneyyāsi tvaṁ: ‘ayaṁ me purato aggi jalatī’”ti?

“Sace me, bho gotama, purato aggi jaleyya, jāneyyāhaṁ: ‘ayaṁ me purato aggi jalatī’”ti.

“Sace pana taṁ, vaccha, evaṁ puccheyya: ‘yo te ayaṁ purato aggi jalati ayaṁ aggi kiṁ paṭicca jalatī’ti, evaṁ puṭṭho tvaṁ, vaccha, kinti byākareyyāsī”ti?

“Sace maṁ, bho gotama, evaṁ puccheyya:
‘yo te ayaṁ purato aggi jalati ayaṁ aggi kiṁ paṭicca jalatī’ti, evaṁ puṭṭho ahaṁ, bho gotama, evaṁ byākareyyaṁ: ‘yo me ayaṁ purato aggi jalati ayaṁ aggi tiṇakaṭṭhupādānaṁ paṭicca jalatī’”ti.

“Sace te, vaccha, purato so aggi nibbāyeyya, jāneyyāsi tvaṁ: ‘ayaṁ me purato aggi nibbuto’”ti?

“Sace me, bho gotama, purato so aggi nibbāyeyya, jāneyyāhaṁ: ‘ayaṁ me purato aggi nibbuto’”ti.

“Sace pana taṁ, vaccha, evaṁ puccheyya: ‘yo te ayaṁ purato aggi nibbuto so aggi ito katamaṁ disaṁ gato—puratthimaṁ vā dakkhiṇaṁ vā pacchimaṁ vā uttaraṁ vā’ti, evaṁ puṭṭho tvaṁ, vaccha, kinti byākareyyāsī”ti?

“Na upeti, bho gotama, yañhi so, bho gotama, aggi tiṇakaṭṭhupādānaṁ paṭicca ajali tassa ca pariyādānā aññassa ca anupahārā anāhāro nibbutotveva saṅkhyaṁ gacchatī”ti. Variantas: ajali → jalati (sya-all, km, mr)

“Evameva kho, vaccha, yena rūpena tathāgataṁ paññāpayamāno paññāpeyya taṁ rūpaṁ tathāgatassa pahīnaṁ ucchinnamūlaṁ tālāvatthukataṁ anabhāvaṅkataṁ āyatiṁ anuppādadhammaṁ. Rūpasaṅkhayavimutto kho, vaccha, tathāgato gambhīro appameyyo duppariyogāḷho—seyyathāpi mahāsamuddo. Upapajjatīti na upeti, na upapajjatīti na upeti, upapajjati ca na ca upapajjatīti na upeti, neva upapajjati na na upapajjatīti na upeti.

Yāya vedanāya tathāgataṁ paññāpayamāno paññāpeyya sā vedanā tathāgatassa pahīnā ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvaṅkatā āyatiṁ anuppādadhammā. Vedanāsaṅkhayavimutto kho, vaccha, tathāgato gambhīro appameyyo duppariyogāḷho—seyyathāpi mahāsamuddo. Upapajjatīti na upeti, na upapajjatīti na upeti, upapajjati ca na ca upapajjatīti na upeti, neva upapajjati na na upapajjatīti na upeti. Yāya saññāya tathāgataṁ paññāpayamāno paññāpeyya sā saññā tathāgatassa pahīnā ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvaṅkatā āyatiṁ anuppādadhammā. Saññāsaṅkhayavimutto kho, vaccha, tathāgato gambhīro appameyyo duppariyogāḷho—seyyathāpi mahāsamuddo. Upapajjatīti na upeti, na upapajjatīti na upeti, upapajjati ca na ca upapajjatīti na upeti, neva upapajjati na na upapajjatīti na upeti. Yehi saṅkhārehi tathāgataṁ paññāpayamāno paññāpeyya te saṅkhārā tathāgatassa pahīnā ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvaṅkatā āyatiṁ anuppādadhammā. Saṅkhārasaṅkhayavimutto kho, vaccha, tathāgato gambhīro appameyyo duppariyogāḷho—seyyathāpi mahāsamuddo. Upapajjatīti na upeti, na upapajjatīti na upeti, upapajjati ca na ca upapajjatīti na upeti, neva upapajjati na na upapajjatīti na upeti. Yena viññāṇena tathāgataṁ paññāpayamāno paññāpeyya taṁ viññāṇaṁ tathāgatassa pahīnaṁ ucchinnamūlaṁ tālāvatthukataṁ anabhāvaṅkataṁ āyatiṁ anuppādadhammaṁ. Viññāṇasaṅkhayavimutto kho, vaccha, tathāgato gambhīro appameyyo duppariyogāḷho—seyyathāpi mahāsamuddo. Upapajjatīti na upeti, na upapajjatīti na upeti, upapajjati ca na ca upapajjatīti na upeti, neva upapajjati na na upapajjatīti na upetī”ti.

Evaṁ vutte, vacchagotto paribbājako bhagavantaṁ etadavoca:
“seyyathāpi, bho gotama, gāmassa vā nigamassa vā avidūre mahāsālarukkho. Tassa aniccatā sākhāpalāsā palujjeyyuṁ, tacapapaṭikā palujjeyyuṁ, pheggū palujjeyyuṁ; Variantas: pheggū palujjeyyuṁ → pheggu palujjeyya (bj, sya-all, km, pts1ed) | sākhāpalāsā palujjeyyuṁ → sākhāpalāsaṁ palujjeyya (bj, sya1ed, sya2ed, km, pts1ed)so aparena samayena apagatasākhāpalāso apagatatacapapaṭiko apagataphegguko suddho assa, sāre patiṭṭhito; evameva bhoto gotamassa pāvacanaṁ apagatasākhāpalāsaṁ apagatatacapapaṭikaṁ apagatapheggukaṁ suddhaṁ, sāre patiṭṭhitaṁ.

Abhikkantaṁ, bho gotama …pe… upāsakaṁ maṁ bhavaṁ gotamo dhāretu ajjatagge pāṇupetaṁ saraṇaṁ gatan”ti.

Aggivacchasuttaṁ niṭṭhitaṁ dutiyaṁ.

Viduriniai diskursai 72

Į degančią Vacchagottą

Taigi aš girdėjau. Vienu metu Buda buvo apsistojęs netoli Sāvatthī Jetos giraitėje, Anāthapiṇḍikos vienuolyne.

Tada klajūnas Vacchagotta nuėjo pas Budą ir pasikeitė su juo sveikinimais. Pasibaigus sveikinimams ir mandagiam pokalbiui, jis atsisėdo į šoną ir pasakė Budai:

„Viešpatie Gotama, ar toks jūsų požiūris: „Kosmosas yra amžinas“. Tai vienintelė tiesa, kitos idėjos yra kvailos?

„Tai ne mano nuomonė, Vaccha“.

„Tada toks jūsų požiūris: „Kosmosas nėra amžinas. Tai vienintelė tiesa, kitos idėjos yra kvailos?

„Tai ne mano nuomonė, Vaccha“.

„Tada toks jūsų požiūris: „Pasaulis yra baigtinis. Tai vienintelė tiesa, kitos idėjos yra kvailos?

„Tai ne mano nuomonė, Vaccha“.

„Tada toks jūsų požiūris: „Pasaulis yra begalinis. Tai vienintelė tiesa, kitos idėjos yra kvailos?

„Tai ne mano nuomonė, Vaccha“.

Tada toks jūsų požiūris: „Siela ir kūnas yra tas pats dalykas. Tai vienintelė tiesa, kitos idėjos yra kvailos?

„Tai ne mano nuomonė, Vaccha“.

Tada toks jūsų požiūris: „Siela ir kūnas yra skirtingi dalykai. Tai vienintelė tiesa, kitos idėjos yra kvailos?

„Tai ne mano nuomonė, Vaccha“.

„Tada toks jūsų požiūris: „Suvoktas žmogus egzistuoja po mirties. Tai vienintelė tiesa, kitos idėjos yra kvailos?

„Tai ne mano nuomonė, Vaccha“.

„Tuomet toks jūsų požiūris: „Suvoktas žmogus po mirties neegzistuoja. Tai vienintelė tiesa, kitos idėjos yra kvailos?

„Tai ne mano nuomonė, Vaccha“.

„Tuomet toks jūsų požiūris: „Suvoktas žmogus po mirties egzistuoja ir neegzistuoja. Tai vienintelė tiesa, kitos idėjos yra kvailos?

„Tai ne mano nuomonė, Vaccha“.

„Tada toks jūsų požiūris: „Suvoktas žmogus nei neegzistuoja, nei neegzistuoja po mirties. Tai vienintelė tiesa, kitos idėjos yra kvailos?

„Tai ne mano nuomonė, Vaccha“.

„Viešpatie Gotama, kai jums užduodamas šiuos dešimt klausimų, jūs atsakote: „Tai ne mano nuomonė.“ Matydamas, kokio trūkumo išvengiate visų šių įsitikinimų?

„Kiekvienas iš šių dešimties įsitikinimų yra pažiūrų tankmė, pažiūrų dykuma, pažiūrų gudrybė, pažiūrų išsisukinėjimas, pažiūrų pynė. Juos kamuoja kančia, kančia ir karščiavimas. Jie nesukelia nusivylimo, aistros, nutrūkimo, ramybės, įžvalgos, pabudimo ir užgesimo. Matydamas šį trūkumą, vengiu visų šių įsitikinimų.

– Bet ar meistras Gotama apskritai turi kokių nors įsitikinimų?

„Suvoktasis panaikino įsitikinimus. Nes Suvoktasis matė: „Tokia forma, tokia formos kilmė, tokia formos pabaiga. Toks jausmas, tokia jausmo kilmė, tokia jausmo pabaiga. Toks yra suvokimas, tokia yra suvokimo pradžia, tokia yra suvokimo pabaiga. Tokie yra pasirinkimai, tokia yra pasirinkimų kilmė, tokia yra pasirinkimų pabaiga. Tokia yra sąmonė, tokia yra sąmonės kilmė, tokia yra sąmonės pabaiga.“ Štai kodėl Suvoktasis išsilaisvina su pabaiga, išnyksta, nutrūksta, pasiduoda ir paleidžia visas identifikacijas, visus rūpesčius ir viską. Aš sakau, kad egoizmas, savininkiškumas arba polinkis į pasipūtimą.

– Bet Viešpatie Gotama, kai šitaip išsilaisvina piktžolių protas, kur jie atgimsta?

„Jie atgimsta“ netinka, Vaccha.

"Na, ar jie neatgimsta?"

„Jie neatgimsta“ netaikoma, Vaccha.

„Na, ar jie abu atgimsta ir neatgimsta?

„Jie ir atgimsta, ir neatgimsta“ netaikoma, Vaccha.

„Na, ar jie nei atgimsta, nei neatgimsta?

„Jie nei atgimsta, nei neatgimsta“ netaikoma, Vaccha.

„Mokytojau Gotama, kai užduodate visus šiuos klausimus, jūs sakote: „Tai netinka.“ Aš nesuprantu šito dalyko, Viešpatie Gotama; Papuoliau į sumaištį. Ir dabar aš praradau net tą aiškumo laipsnį, kurį turėjau iš ankstesnių diskusijų su mokytoju Gotama.

„Nenuostabu, kad tu nesupranti, Vaccha, nenuostabu, kad esi sutrikęs. Nes šis principas yra gilus, sunkiai įžiūrimas, sunkiai suprantamas, taikus, didingas, už logikos ribų, subtilus, suprantamas sumaniesiems. Jums sunku tai suprasti, nes turite kitokį požiūrį, tikėjimą, pirmenybę, praktiką ir tradicijas.

Na, Vaccha, aš tavęs apie tai paklausiu mainais, ir tu galėsi atsakyti kaip nori.

Ką manai, Vaccha? Tarkime, priešais jus degė ugnis. Ar žinotum: „Ši ugnis dega priešais mane“?

– Taip, norėčiau, Viešpatie Gotama.

„Bet Vaccha, tarkime, jie tavęs paklaustų: „Ši ugnis dega priešais tave: nuo ko priklauso degti?“ Kaip atsakytumėte?

„Aš atsakyčiau taip: „Ši prieš mane deganti ugnis dega priklausoma nuo žolės ir rąstų kaip kuro“.

„Tarkime, prieš jus deganti ugnis buvo užgesinta. Ar žinotumėte: „Šis gaisras priešais mane užgeso“?

– Taip, norėčiau, Viešpatie Gotama.

„Bet Vaccha, tarkime, jie jūsų paklaustų: „Šis gaisras priešais jus užgesęs: į kurią pusę jis nukrypo – į rytus, pietus, vakarus ar šiaurę?“ Kaip atsakytumėte?

„Tai netinka, Viešpatie Gotama. Gaisras priklausė nuo žolės ir rąstų kaip kuro. Kai tai baigsis

Diskursas "Į degančią Vacchagottą" baigtas